Antanina Garmutė-Skučaitė (g. 1934 m. gegužės 26 d. Čiudiškiuose, Prienų valsčiuje) – Lietuvos rašytoja, tremtinė, inžinierė, technologijos mokslų daktarė. 1948 m. keturiolikmetė viena ištremta į Irkutsko sritį. Dirbo Usoljės – Sibirskojės druskos kasykloje. 1950 m. paleista. 1957 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1964 m. technikos mokslų kandidatė. Dirbo inžiniere, 1960–1981 m. Kauno politechnikos instituto dėstytoja, nuo 1969 m. docentė. Tobulinosi Prahos inžinerinės technologijos institute. 1981–1989 m. dirbo Lietuvos statybos ir architektūros Mokslo tyrimų institute. 125 išradimų autorė ir bendraautorė. Išgarsėjo viena pirmųjų apie tremtį išleidusi autobiografinę apybraižą „Ešelonai“. Parašė dokumentinės prozos, eilėraščių, dokumentinių apybraižų. Kūriniuose atsiskleidžia skaudi asmeninė autorės patirtis ir išgyvenimai, tremtinių, kovotojų dėl Lietuvos laisvės likimai. (Šaltinis: https://www.literatura.lt/)