Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vis. Juodbūdžio k. ūkininkų šeimoje. 1940 m. baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją.
Į pasipriešinimo kovas Juozas Lukša įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją 1941 m. priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo.
Vokiečių okupacijos metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete Architektūros fakultete. Dalyvavo antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui.
1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas.
Juozas Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.
1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.
1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.
Informacijos skyriuje parengta spaudinių paroda „Juozas Lukša-Daumantas: tarp Paryžiaus ir Lietuvos miškų“, minint 105-ąsias gimimo metines.
Daugiau galite rasti čia.
