|
2012-11-26 Gruodžio 3 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko rašytojo, režisieriaus ir aktoriaus Alvydo Šlepiko kūrybos vakaras. |
Akimirkos iš kūrybos vakaro.
|
|
|
Jeigu Alvydas Šlepikas būtų menininkas muzikantas, apie jį būtų galima pasakyti – žmogus orkestras. Viename interviu žurnalistas Karolis Jachimavičius apie šį menininką pasakė: „Poetas, televizininkas ir teatralas Alvydas Šlepikas yra fenomenalus tarp Lietuvos menininkų, nes gerai vertinamas ir poezijos avangarduose, ir fotografuojamas žvaigždžių žurnalams“.
Alvydas Šlepikas – rašytojas, poetas, aktorius, režisierius, populiarių televizijos serialų „Nekviesta meilė“, „Moterų alėja“, „Drąsos kaina“ ir kt. bendraautorius. Jis debiutavo 1994 m. eilėraščiais antologijoje „Svetimi“. Vėliau išleido poezijos knygas „Taika tavo kraujui“ (apdovanota Zigmo Gėlės premija), „Tylos artėjantis“, novelių rinkinį „Lietaus dievas“ (paskirta Julijono Lindės-Dobilo premija).
Naujausia rašytojo knyga „Mano vardas – Marytė“ jau susilaukė didelio skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesio. Tai knyga apie rytprūsių vokiečių vaikus –„vilko vaikus“, kuriuos po Antrojo pasaulinio karo vokietės siuntė šiapus Nemuno, kur jie galėjo rasti duonos ir taip išgyventi patys, o dažnai nuo alkanos mirties išgelbėti ir savo šeimas. Tema mažai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, todėl romanas įdomus ir garbaus amžiaus skaitytojui, ir jaunimui. Autoriaus teigimu, romanas gimė daug bendraujant su „vilko vaikų“ giminaičiais, klausantis jų pasakojimų apie tą žiaurų laiką ir žmogaus pastangas išgyventi bet kokiomis sąlygomis.
Daugelis skaitytojų ir recenzentų pastebi, kad knyga labai lengvai skaitoma: sakiniai trumpi, lakoniški, todėl skaitymas įtraukia, norisi versti puslapį po puslapio. Rašytojo teigimu, jo tikslas buvo parašyti knygą lengva literatūrine kalba, kad ją skaitytų jaunimas ir suprastų, kas yra karas, nes „pasaulis baigia išprotėti, žmonės nesimoko iš savo klaidų. Labai svarbu kalbėti apie tai, koks blogis yra karas“.
Nors romanas sukelia didelę emocinę įtampą, jis sutalpintas į lengvą, tiesiog ažūrinę, formą, iš kurios didžiulio emocinio tankio turinys tiesiog veržte veržiasi. Tekstas prieš skaitytoją veriasi tarsi didžiulė drobė, kurioje visos detalės, lyg stambiais potėpiais, nutapytos talpiais žodžiais. Tuo pačiu, tekstas labai kinematografiškas – skaitytojas dažnai pagauna save, kad skaito, lyg apžiūrinėtų dekoracijas – ryškias, sodrias, pritrauktas stambiu planu. Gal tai sąmoningas pasirengimas vizualizuoti tai, kas šiuo metu sugulė knygos puslapiuose? Alvydas Šlepikas neslepia, kad pirminė idėja buvo statyti filmą ar sukurti spektaklį apie „vilko vaikus“, tačiau negavus tam finansavimo, žmonų papasakotos istorijos virto knyga.
Paklaustas apie tai, kokią paslaptį turi ši knyga (rašytojo teigimu kiekvienas literatūros kūrinys turi turėti paslaptį), Alvydas Šlepikas sako, kad didžiausia knygos ir gyvenimo paslaptis yra tai, kaip tie žmonės, patyrę karo ir pokario baisumus, sugebėjo išgyventi ir išlikti žmonėmis.
Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“ dalyvauja METŲ KNYGOS 2012 rinkimuose.
Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygos skelbiamos kiekvieną rudenį. Akcijos metu skaitytojai iš ekspertų komisijos pasiūlytų knygų išrenka Metų knygas trijose kategorijose: Metų knygą vaikams, Metų knygą paaugliams ir Metų knygą suaugusiesiems. 2012 metų naujiena - įvedama nauja kategorija „Poezijos knygos“.
Alvydas Šlepikas – rašytojas, poetas, aktorius, režisierius, populiarių televizijos serialų „Nekviesta meilė“, „Moterų alėja“, „Drąsos kaina“ ir kt. bendraautorius. Jis debiutavo 1994 m. eilėraščiais antologijoje „Svetimi“. Vėliau išleido poezijos knygas „Taika tavo kraujui“ (apdovanota Zigmo Gėlės premija), „Tylos artėjantis“, novelių rinkinį „Lietaus dievas“ (paskirta Julijono Lindės-Dobilo premija).
Naujausia rašytojo knyga „Mano vardas – Marytė“ jau susilaukė didelio skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesio. Tai knyga apie rytprūsių vokiečių vaikus –„vilko vaikus“, kuriuos po Antrojo pasaulinio karo vokietės siuntė šiapus Nemuno, kur jie galėjo rasti duonos ir taip išgyventi patys, o dažnai nuo alkanos mirties išgelbėti ir savo šeimas. Tema mažai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, todėl romanas įdomus ir garbaus amžiaus skaitytojui, ir jaunimui. Autoriaus teigimu, romanas gimė daug bendraujant su „vilko vaikų“ giminaičiais, klausantis jų pasakojimų apie tą žiaurų laiką ir žmogaus pastangas išgyventi bet kokiomis sąlygomis.
Daugelis skaitytojų ir recenzentų pastebi, kad knyga labai lengvai skaitoma: sakiniai trumpi, lakoniški, todėl skaitymas įtraukia, norisi versti puslapį po puslapio. Rašytojo teigimu, jo tikslas buvo parašyti knygą lengva literatūrine kalba, kad ją skaitytų jaunimas ir suprastų, kas yra karas, nes „pasaulis baigia išprotėti, žmonės nesimoko iš savo klaidų. Labai svarbu kalbėti apie tai, koks blogis yra karas“.
Nors romanas sukelia didelę emocinę įtampą, jis sutalpintas į lengvą, tiesiog ažūrinę, formą, iš kurios didžiulio emocinio tankio turinys tiesiog veržte veržiasi. Tekstas prieš skaitytoją veriasi tarsi didžiulė drobė, kurioje visos detalės, lyg stambiais potėpiais, nutapytos talpiais žodžiais. Tuo pačiu, tekstas labai kinematografiškas – skaitytojas dažnai pagauna save, kad skaito, lyg apžiūrinėtų dekoracijas – ryškias, sodrias, pritrauktas stambiu planu. Gal tai sąmoningas pasirengimas vizualizuoti tai, kas šiuo metu sugulė knygos puslapiuose? Alvydas Šlepikas neslepia, kad pirminė idėja buvo statyti filmą ar sukurti spektaklį apie „vilko vaikus“, tačiau negavus tam finansavimo, žmonų papasakotos istorijos virto knyga.
Paklaustas apie tai, kokią paslaptį turi ši knyga (rašytojo teigimu kiekvienas literatūros kūrinys turi turėti paslaptį), Alvydas Šlepikas sako, kad didžiausia knygos ir gyvenimo paslaptis yra tai, kaip tie žmonės, patyrę karo ir pokario baisumus, sugebėjo išgyventi ir išlikti žmonėmis.
Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“ dalyvauja METŲ KNYGOS 2012 rinkimuose.
Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygos skelbiamos kiekvieną rudenį. Akcijos metu skaitytojai iš ekspertų komisijos pasiūlytų knygų išrenka Metų knygas trijose kategorijose: Metų knygą vaikams, Metų knygą paaugliams ir Metų knygą suaugusiesiems. 2012 metų naujiena - įvedama nauja kategorija „Poezijos knygos“.
Balsuoti už patikusias knygas galima METŲ KNYGOS RINKIMŲ tinklalapyje internete adresu
Akimirkos iš kūrybos vakaro.
|
|
|
Akimirkos iš kūrybos vakaro.
|
|
|
