Teigiama, kad dar 1613 m. Prienų dvare pradėjo veikti popieriaus dirbtuvės. Švedų kariuomenė 1701 m. sudegino popieriaus malūną „MELEDINUM PARYREUM“. Prie Drubengio upelio apie 1785 m. atstatytos arba naujai įkurtos popieriaus dirbtuvės, kurias pastatė meistras G. Tyrbackas. Prienų „Naujasis miestas“ pietų pusėje buvo atitrūkęs nuo miesto ribos, o popieriaus dirbtuvės buvo dar labiau nutolusi į pietus, prie senojo Balbieriškio kelio. 1807 m. popieriaus dirbtuves valdė Aleksandras Sapiega. 1820 m. iš A. Sapiegos jas išnuomojo Prienų girininkas Jonas Šulcas. Jis į dirbtuves kvietęs dirbti geriausius meistrus iš Prūsijos ir Slucko. 1823 m. dirbtuvės buvo vienos didžiausių Lietuvoje, jose veikė 22 mašinos, darbui vadovavo meistras Agomas Pilcas, produkcija buvo vežama į Varšuvą, Peterburgą, kitus Rusijos miestus. Veikė vandens baseinas. Be to, šalia popieriaus dirbtuvių, J. Šulcas įrengė degtukų dirbtuvę. 1874–1875 m. neišlaikius konkurencijos užsidarė – dirbtuvės perdarytos į vandens malūną ir vilnų karšyklą, liko tik cechas, kuriame vietos poreikiams buvo gaminamas kartonas, vyniojamasis popierius ir degtukai.

Dabartinis adresas F. Vaitkaus g. 169