Pasaulinė COVID-19 pandemija, nedėkinga epidemiologinė situacija Lietuvoje, du karantino režimai išbalansavo įprastą gyvenimo ritmą, apribojo judėjimo ir bendravimo laisvę, privertė dalinai užsidaryti atskirose erdvėse ir neleido užsiimti kasdieniais, įprastais gyvenimiškais, dvasiniais ir kultūriniais reikalais.
Todėl susitikime su skaitytojais Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė pasijuto taip lyg būtų sugrįžusi į praeitį ir pirmą kartą pristatytų savo kūrybą. Literatūrologė, literatūros kritikė ir poetė, humanitarinių mokslų daktarė kalbėjo apie šiuolaikinę literatūrą, mėgiamus rašytojus, geros ir blogos knygos sampratą, prisiminė savo pirmąjį eilėraščių rinkinį „Antrininkė“, papasakojo apie antrosios knygos gimimą.
Romanas „Kai aš buvau malalietka“ – stereotipus laužanti knyga. Joje autorė atviru vilniečių žargonu, natūraliai ir tikroviškai pasakoja savo kartos istoriją dešimtajame dešimtmetyje. Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė rašo apie viską: to meto kioskelius, reivus, naktinius klubus, studijas universitete, žmonių santykius, depresiją, meilės, laimės ir laisvės paieškas, perteikia asmenines ir artimųjų bei draugų patirtis. Rašytoja pripažįsta, kad „santykis su savo kūryba negali būti objektyvus. Vienus epizodus gal reikėtų sutrumpinti, kitus išplėsti“, bet ji patenkinta savo knyga, nes jai pavyko naujai pažvelgti į merginos-moters egzistencijos, saugumo, fizinio išlikimo visuomenėje problemas ir įrodyti, kad „lietuvių literatūroje gali būti ne vien marčios ir paskenduolės“.
Renginys organizuotas įgyvendinant projektą „Gurmanų restoranas. Dienos pietūs: Šviežia knyga“. Projekto rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, Prienų rajono savivaldybė.
Daugiau renginio akimirkų čia
