Kovo 30 d. Skriaudžių bibliotekoje viešėjo Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Ežiukus“ grupės vaikučiai. Juos į biblioteką dalyvauti kūrybiškumo ugdymo edukaciniame užsiėmime pakvietė Skriaudžių bibliotekos bibliotekininkė Ramunė Celiešienė ir Skriaudžių buities muziejaus muziejininkė Kristina Pažėraitė.
Užsiėmimo metu mažieji kūrėjai, pasitelkę fantaziją ir naudodami įvairias gamtines medžiagas, rišo verbas – ruošėsi Verbų sekmadieniui, kuris šiemet bus švenčiamas balandžio 2-ąją, paskutinį sekmadienį prieš Velykas.
Verbų sekmadienis – pavasario šventė. Kartu su bundančiu pavasariu Verbų sekmadienį atgydavo visa Lietuva. Nuo seno žmonės Verbų rytą į bažnyčią skubėdavo nešini verbomis, kurios įvairiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose buvo skirtingos. Žemaitijoje ir Suvalkijoje, taip pat Kėdainių apylinkėse – tai kadagio šakelė. Tuo tarpu Dzūkijoje verbos pagrindas būdavo žilvitis, karklas arba gluosnis su „kačiukais“. Visiems gerai žinomos ir mėgstamos Vilniaus krašto verbos – savitos, įvairiaspalvės, iš sausų gėlių ir kitų augalų rištos.
Su verbomis susiję daugybė lietuvių liaudies papročių. Vienas iš jų – ankstų Verbų sekmadienio rytą grįžus iš bažnyčios verba nuplakti lovoje dar gulinčius šeimos narius. Plakdavo ir sakydavo: „Ne aš mušu, verba muša, tolei muš, kol sulūš. Už savaitės ir Velykos. Ar žadi margutį?!“
