Kovo 16-osios pavakarys Užuguosčio bibliotekoje buvo ypatingas – tądien Lietuvoje minima Knygnešio diena užpildė biblioteką iš praeities iškylančiais lietuviško spausdinto žodžio kelio į Lietuvą prisiminimais, jaukiu žvakės liepsnelės virpėjimu, prasmingais pokalbiais apie tautos dvasią, kuri atsiskleidžiančią ir kasdieniuose darbuose, ir kūryboje, bendryste prie puodelio arbatos, pagardintos pyragu, raikomu lyg duona, užgimusi gimtųjų namų duonkepėje.
Bibliotekoje susirinkusius Užuguosčio gyventojus ir bibliotekos svečius pirmiausiai pasitiko Knygnešio dienai skirta spaudinių paroda „Knygos kelias“. Parodą susirinkusiems pristatė Užuguosčio bibliotekos bibliotekininkė Rasa Žvirblienė. Jos pasakojimą apie knygos ir knygnešių kelius iki skaitytojo 19-20 amžių sandūroje papildė Stakliškių bibliotekos bibliotekininkės Danutė Potelienės papasakota istorija apie Stakliškių krašto knygnešius Aleksandrą Proškevičių, slapyvardžiu Proškus, ir Kajetoną Braziukaitį, kurie, išvaikščioję pavojingus knygnešių kelius, atgulė savo gimto krašto –Stakliškių – kapinėse. Sudėtingas buvo šių dviejų lietuviško žodžio nešėjų kelias, knygas gabenant iš Prūsijos į Kauną ir Vilnių.  Apie šių didvyrių žygdarbius ištraukas iš knygų apie knygnešius skaitė Vyšniūnų bibliotekos bibliotekininkė Živilė Višniauskienė.
Prasmingas pokalbis apie tvirtos dvasios praeities didžiavyrius, pasiaukojančiai, tyliai ir nepastebimai nešusius į Lietuvą neįkainojamas vertybes – uždraustąsias knygas ir laikraščius  lietuviškais rašmenimis, besiklausančiųjų širdis pripildė polėkio nuveikti kažką nepaprasto. Nuveikti dabar! Tyliai, nepastebimai, susitelkus į procesą sukurti kažką labai unikalaus, iš paprastos, kasdienės detalės, gerai pažįstamo daikto. Ir šis visus užvaldęs noras tądien bibliotekoje buvo išpildytas:  „Šilko Fėja“ Marija Deksnienė padalino kiekvienam po baltą lyg prisiminimų ūkas skarelę, įvairiausių augalų ir paragino išlaisvinti savo fantaziją, dėlioti augalus ant šilko skaros taip, kad jie atspindėtų kiekvieno nuotaiką, jausmus ar prisiminimus. Toliau vyko paslaptingas dviejų valandų garinimo procesas, visus kūrybinius sumanymus įpynęs į šilko gijas, amžiams užrakinęs juos audinyje ir baltą, lyg vaizdas žiemą pro langą, skarelę pavertęs gyvenimu – spalvotu ir nenuspėjamu. Prisiminimui – puikus savo rankų darbas.
Kol vyko balto virtimo spalvotu stebuklas, VŠĮ „Kartų gija“ direktorė Kristina Gurskienė visus pakvietė puodelio arbatos. O prie arbatos – ir pyrago degustacija, ir puiki tema pokalbiui, nes pyragas gali kelti labai daug asociacijų. Su juo galima lyginti biudžetą (suprask – suraikė biudžetą kaip pyragą, kam didesnė, o kam mažesnė riekelė), galima įžvelgti analogiją su šeima (kokius ingredientus sudėsi – vertybes, nuostatas, tradicijas ir kt., tokį pyragą ir turėsi). O kaip sveikai gyventi –  taisyklingai valgyti, sportuoti, klausytis savo kūno kalbos, patirtimi dalinosi sveikos gyvensenos žinovė Rasa Jakutavičienė.
Kai užeini į biblioteką ir ten susitinki būrį bendraminčių, laikas bėga labai greitai. Taip buvo ir tą kovo 16-osios pavakarį, kuris nepastebimai greitai pavirto vakaru ir tuoj pat nusirito į naktį... Tokią pat, kaip knygnešių laikais – slepiančią ir saugančią. Tada – saugančią žodžio kelią. Dabar – trapią pasaulio ramybę...
Grįžti atgal