TOP 5: suaugusiųjų skaitomiausios spalio mėnesio knygos bibliotekoje.
 
1. EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys / Aldona Ruseckaitė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022.
 
Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė ir prieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygos autorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio – per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis.
Knygoje atveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiai išgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir jo sesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys: Vincas jaunėlę leido į mokslus, su ja dalijosi kūrybiniais sumanymais, buitimi, ilgėjosi jos, pasitraukusios į tolimąją Australiją. Komplikuoti santykiai poetą siejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jo žmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metus įsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetą gražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomis valandomis.
 Šios knygos pavadinimas sudarytas iš keturių pirmųjų Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterų vardų raidžių – motinos Magdalenos, sesers Magdalenos, žmonos Emilijos ir mūzos Irenos.
  „EMMI“ – penktasis Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie garsias Lietuvos literatūros asmenybes. Autorė remiasi archyvine medžiaga, ją nuosekliai ir atidžiai tyrinėja, romane nemažai panaudota ir niekur neskelbtų faktų, kurie kartu su literatūrine išmone dar labiau priartina prie sudėtingos iškilaus klasiko asmenybės.
 
2. Tobuli palaikai / Helen Fields. – Kaunas: Jotema, 2022.
 
Pirmiausia jas pagrobia...
Tada jas palaužia...
 
Nuošalioje akmeninėje trobelėje Hailando kalnuose dega Elenos Bakston kūnas. Gerbiamos teisininkės tapatybę nustatys tik iš kelių dantų ir drabužio skiautelės.
O Edinburge viename name slaptame kambarėlyje tamsoje klykia tikroji Elena Bakston...
Vos spėjusiam įžengti į savo kabinetą naujoje darbovietėje detektyvui inspektoriui Lukui Kalanakui patiki tirti Elenos Bakston bylą, kuri iš dingusio asmens bylos netrukus perkvalifikuojama į žmogžudystės. Interpole žlugus įspūdingai karjerai, Kalanakas savo komandai trokšta įrodyti, kad be problemų susitvarkys su atsakingomis pareigomis. Bet detektyvas netrukus pamato, kad Edinburgas — tai ne Lionas, iš kurio ką tik atvyko, o Elenos žudiko plika ranka nepagausi.
Neilgai trukus prie pat namų pagrobiama dar viena gerbiama moteris, bendruomenės mylima pastorė, ir Kalanakas suvokia, jog išgelbėti jos gyvybę laiko lieka vis mažiau. Ir jis nė neįtaria, kad tikroji moterų lemtis kur kas klaikesnė, negu kas nors įsivaizdavo.
Jei patinka Angelos Marsons, Lisos Gardner ir Patricios Gibney detektyvai, tikrai pasimėgausite šia šiurpinančia kelione į žudiko proto gelmes.
 
3. Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija / Patrik Svensson. – Vilnius: Baltos lankos, 2020.
 
Kiek iš tiesų galima pažinti ungurį? Arba žmogų? Kartais pasirodo, kad šiuodu klausimai susiję.“

Stebėtinai mažai yra žinoma apie europinį ungurį („Anguilla anguilla“). Tiesą sakant, tiek mažai, kad mokslininkai ir filosofai – nuo Aristotelio iki Freudo – ištisus amžius buvo tiesiog apsėsti „ungurio klausimo“: ar tai žuvis, ar kažkas visiškai kita? Kaip jis dauginasi? Ar leidžia ikrus, ar veda gyvus palikuonis? Ar yra belytė būtybė? Ar dvilytė? Kodėl kiekvienas europinis ungurys, gimęs Sargasų jūroje, išsiruošia į tūkstančių kilometrų kelionę gėlųjų vandenų link, ten įsikuria keliems dešimtmečiams, o atėjus laikui grįžta atgal į Sargasų jūrą neršti ir mirti? Net šiandien niekas nėra regėjęs besiporuojančių ar neršiančių ungurių. Ungurys mums – vis dar mįslė.
Patrikas Svenssonas dar būdamas vaikas iš tėvo išmoko žvejoti ungurius. Jie valandų valandas tylėdami leisdavo dienas laukdami užkimbant šios sunkiai sugaunamos, neįspėjamos ir mįslingos žuvies. Mėgindamas užčiuopti ungurio paslaptį, autorius grįžta į savo vaikystės namus ir, rašydamas apie sūnaus ir tėvo ryšį ir jų bendrystę žuvaujant ungurius, paliečia universalius, bendražmogiškus klausimus apie gyvenimą ir mirtį: kas aš esu? Iš kur esu? Kur link keliauju?

„Gilus žmogaus likimo, laiko, šviesos ir tamsos, gyvenimo ir mirties apmąstymas.“
Kirkus Reviews

„Neabejotinai nuostabiausia dešimtmečio gamtos istorijos knyga.“
Mark Siddall, Amerikos gamtos istorijos muziejaus kuratorius ir profesorius

„Ungurių istorija – viena mūsų planetos įspūdingiausių, bet lygiai tiek pat įspūdingas ir Svenssono pasakojimas apie mūsų būties paslaptis.“
Bernd Heinrich, Vermonto universiteto biologijos profesorius

Patrik Svensson (Patrikas Svensonas, g. 1972 Švedijoje) – meno ir kultūros žurnalistas, rašytojas. „Apie ungurius ir žmones“ yra jo debiutinė knyga, už kurią 2019 m. jis apdovanotas svarbiausiu Švedijos literatūros prizu – Augusto premija. „Apie ungurius ir žmones“ tapo 2019 m. perkamiausia negrožine knyga Švedijoje ir bus išleista 34 šalyse.
 
4. Karalienės likimas / Allison Pataki. – Vilnius: Alma littera, 2021.
 
Šis įspūdingas romanas pasakoja apie Dezirę Klari – moterį, užkariavusią Napoleono Bonaparto širdį, pradėjusią naują dinastiją ir pakeitusią istorijos tėkmę. Preciziškai tikslūs istoriniai faktai ir ne mažiau tikri asmeniniai gyvenimai šią istoriją paverčia nepamirštamu skaitiniu, kuris ne tik sukels nenumaldomą norą plačiau pasidomėti istoriniais įvykiais ir asmenybėmis, bet taip pat įkvėps kliautis savo instinktais ir tikėti širdimi.
Prancūzijoje prasidėjusi revoliucija sugriauna įprastą Dezirės Klari gyvenimą. Gelbėdama brolį nuo giljotinos ji netikėtai sutinka jauną, ambicingą ir patrauklų karvedį – Napoleoną Bonapartą. Kai jos sesuo Žiuli išteka už jo brolio Žozefo, Dezirės ir Napoleono ateitis neišvengiamai susijungia. Aistringą ir svaiginančią meilės istoriją išgyvena ir jie patys. Slaptos sužadėtuvės, deja, baigiasi gražiosios Dezirės širdgėla – Napoleonas įsimyli Paryžiaus aukštuomenės žvaigždę Žozefiną de Boarnė. Dezirės gyvenime ir vėl sumaištis. Valdančiosios klasės vidiniam ratui dabar priklausanti mergina ir toliau palaiko ryšius su Napoleonu ir jo žmona – būsima imperatoriene. Bet Dezirės istorija čia tik prasideda...
 
„Šiame nepriekaištingai tiksliame ir meistriškai parašytame istoriniame romane Allison Pataki nuostabiai atkuria Napoleoną Bonapartą supusias asmenines dramas. Jos gebėjimas užfiksuoti Napoleono virsmą iš jauno, idealais gyvenančio kario į nuožmų, beširdį lyderį – šios istorijos varomoji jėga, o įspūdingos knygos scenos leis skaitytojui nesunkiai įsijausti į to meto politines machinacijas ir prisiliesti prie ekstremalios valdančiuosius supančios prabangos.“ – Publishers Weekly
 
5. Moteris ežere: psichologinis trileris / Laura Lippman. – Vilnius: Tyto alba, 2020.
 
– Visi turi paslapčių.
– Taip, visi. Bet jūs turite vieną paslaptį, kuri jums kelia nerimą. Ji yra it mažytis į batą įkritęs akmenukas, bet vis tiek einate nesustodama. Tereikia sustoti ją išsikratyti, ir pasijusite geriau. Bet nenorite to daryti. Kažin, kodėl?
 
Laura Lippman (Lora Lipman) – viena garsiausių šiuolaikinių detektyvų ir trilerių autorių. Jos knygos susišlavė visus svarbiausius šios srities apdovanojimus, įskaitant Edgaro Allano Poe premiją ir Anthony premiją, jos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. L. Lippmann – buvusi Baltimore Sun žurnalistė, bendradarbiavusi su New York Times, Wall Street Journal, Washington Post, The Oprah Magazine ir kitais leidiniais. Šiuo metu autorė su šeima gyvena gimtojoje Baltimorėje, kur ir vyksta „Moters ežere“ veiksmas.
1966 metai. Baltimorė – miestas, kupinas paslapčių, apie kurias žino visi, išskyrus Medę Švarc. Visai neseniai ji buvo laimingai ištekėjusi namų šeimininkė, o dabar – išsiskyrusi moteris, bandanti grįžti prie savo jaunystės laikų aistros – žurnalistikos. Medė turi profesinių ambicijų, ji nori būti svarbi, nori palikti savo žymę apsnūdusiame mieste, kur apgaulingos ramybės dėlei visi meluoja vieni kitiems. Todėl ji entuziastingai imasi padėti Baltimorės policijai rasti nužudytą mergaitę, o tai savo ruožtu atveda ją į miesto laikraščio redakciją. Ir Medei pasitaiko nepaprasta proga susikurti vardą: miesto parko ežere atrandamas moters kūnas. Tai bus jos, ir tik jos, kaip žurnalistės, istorija.
Kleo Šervud buvo jauna tamsiaodė mergina, mėgusi tiesiog gerai leisti laiką. Kai ji dingo, niekas jos nepasigedo, kai ji mirė, niekam ji nerūpėjo – išskyrus Medę. Ji trokšta išsiaiškinti viską apie Kleo gyvenimą ir mirtį. Tačiau Kleo, net ir mirusi, negali pakęsti, kai kas nors knaisiojasi po jos reikalus...
Medės tyrimas nuves ją ten, kur ji nė negali įsivaizduoti.
Kai kurias paslaptis geriau palikti ežero dugne.
 
Grįžti atgal