Darganotą rugsėjo 28-osios vakarą Bibliotekoje besirenkantys lankytojai jaukiai šurmuliavo koridoriuje prie renginių salės. Be pykčio purtydami rudeniško lietaus lašais apibirusius paltus, ieškodami sulytiems skėčiams ramios vietelės prisiglausti, seniai nesimatę pažįstami ir visai nepažįstami šnekučiavosi apie blogą orą. O tada netikėtai suskambo: „O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki, / Juk būna valandų, susitikimų, / Kurie praeina, rodos, o palieka / Ir ilgesį ir didelį laukimą “, – ir gerokai primirštos, o jaunesniems – gal ir visai negirdėtos, Eugenijaus Matuzevičiaus žodžiais sukurtos dainos melodija sustabdė laiką poezijos ir muzikos valandai „O TU KALBĖK...“
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka pirmą kartą suaugusiuosius poetinio žodžio mylėtojus į šventę „Privalom iš savęs / kažką išmesti, / Kad Donelaitis / tilptų širdyje“ (Just. Marcinkvičius) pakvietė seniai – dar 2014-aisiais. Tąkart tai buvo meninio skaitymo konkursas, skirtas grožinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Renginyje dalyvavo 10 suaugusiųjų skaitovų, buvo atliktos 2 literatūrinės kompozicijos. Tada dalyviai skaitė ne savo kūrybą, deklamavo kitų poetų eiles, bet vis tiek buvo smagu, kad jie atsiliepė į Bibliotekos kvietimą. Padrąsinta pirmosios sėkmės, Biblioteka ir kitais metais, 2015-aisiais, minėdama jau kito lietuvių literatūros klasiko, kraštiečio poeto Justino Marcinkevičiaus 85-ąsias gimimo metines, surengė šventę „Virš mūsų gyvas žvaigždynas – / lietuvių kalbos žodynas“ (Just. Marcinkevičiaus). Šventėje dalyvavusiųjų gretos užaugo iki 18 skaitovų, o 2016-aisiais šventė „Žodžiais nulijo. Skalsiais. / Atgijo širdys. Prigijo“ (Just. Marcinkevičius) jau sulaukė 20 skaitovų ir dar trejus metus pavasariais suburdavo Bibliotekoje poezijos mylėtojus.
Tačiau penkerius metus gyvavusi tradicija buvo priversta padaryti pauzę. 2020-aisiais šventė neįvyko. O po dvejus metus trukusios pertraukos, pakeitusios Bibliotekos ir jos lankytojų bendravimo įpročius, buvo nedrąsu – ar grįš į Biblioteką skaitytojai, poetinio žodžio mylėtojai, kūrėjai?
O tada Biblioteka sulaukė daugelio jos veiklų ir įgyvendintų projektų partnerių VšĮ „Su pliusu“ ir asociacijos „Iš idėjos“ vadovių Jūratės Zailskienės ir Loretos Šaltienės paraginimo ir padrąsinimo atgaivinti tradiciją ir vėl surengti šventę ne tik skaitovams, bet ir kūrėjams, dainuojamosios poezijos atlikėjams, kad graži tradicija atgimtų, tęstųsi ir augtų, sutelktų vis daugiau talentingų krašto žmonių – poetų, muzikantų.
Renginyje dalyvavęs Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas padėkojo dalyviams ir organizatoriams už iniciatyvą surengti meninio žodžio šventę. Jis pasidžiaugė galimybe pasveikinti gimtadienio proga renginyje dalyvaujančią Aldoną Ruseckaitę, rugsėjo 27 d. šventusią gimtadienį, ir kartu su Prienų rajono savivaldybės administracijos direktore Jūrate Zailskiene įteikė jai gėlių ir atminimo dovanėlę.
Prienų krašto kūrėjai ir atlikėjai susirinkusiems Bibliotekoje dovanojo savo kūrybą. Alvyra Sventickienė, 2020 m. išleidusi eilėraščių knygelę „Ateinu su rudeniu“, atsinešė pluoštelį naujausių savo eilėraščių, tarp jų – ir skaudžiai Ukrainos šiandienai skirtos eilės. Filosofiškai pažvelgti į kasdienybę privertė Tautvydo Venciaus kūryba. Tautvydas yra parengęs ir jau atidavęs leidyklai pirmąją savo eilėraščių knygą „Šviesa paraštėse“. Renginio organizatoriai gavo Tautvydo pažadą šią knygą pristatyti Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, kai tik ji atkeliaus iš leidyklos. Jurgis Montvila, Prienų krašto himno žodžių autorius, 2020 m. išleidęs knygelę „Toks mylintis žmogus“, su renginio žiūrovais pasidalino šiltomis ir jausmingomis eilėmis apie meilę. Apie meilę eilėmis prakalbo ir Vilytė Stelmokienė, kurios kūrybos kraitėje jau trys eilėraščių knygelės: „Pati tyriausia sielos kalba“ (2020 m.), „Apie gyvenimą eilėmis“ (2021 m.), „Dovanoju dalelę širdies“ (2022 m.). Tarp Vilytės Stelmokienės skaitytų eilėraščių taip pat buvo eilės, skirtos Ukrainai ir karo nukankintiems jos žmonėms. Aldona Ruseckaitė dalinosi mintimis apie kūrybą. Sakė, kad pasinėrusi į romanų rašymą, jaučiasi nutolusi nuo poezijos, tačiau renginio žiūrovus vis tiek pradžiugino savo eilėraščiais.
Jauniesiems kūrėjams atstovavo dvi žiburietės – Skaistė Radžiūnaitė ir Smiltė Barkauskaitė. Pristatydama savo kūrybą, Skaistė sakė, kad ji rašo apie meilę – meilę gyvenimui, jaunystei. Smiltės kūrybos centre – gamta, kuri jai be galo įdomi.
Eilėraščių posmus, skaitomus autorių, keitė dainos. Jas atliko „Žiburio“ gimnazijos mokytoja Roma Ruočkienė, jos mokiniai Nojus Juodsnukis, Benas Žurauskas. Visus labai sujaudino Gedo Černiausko atliekamos autorinės dainos. Ypatingai viena – apie Mamą. Valanda poezijos ir muzikos ištirpo kaip smėlis tarp pirštų vienoje iš tą vakarą skambėjusių dainų.
Poezija skambėjo kaip muzika, o muzika – kaip poezija. Ir buvo Šventė...
Daugiau nuotraukų čia.
