Pakuonio bibliotekoje pristatyta Vytauto Krupovieso knyga „Erškėčiuotu ir dygliuotu gyvenimo keliu“, pasakojanti knygnešio Prano Zykaus (1875-1944) gyvenimo istoriją.

Dauguma pakuoniškių girdėję apie Praną Zykų ir bent jau žino tą faktą, kad jis buvo knygnešys. O bendri P. Zykaus gyvenimo faktai yra tokie: spaudos draudimo laikais knygas platino Kruonio, Jiezno, Stakliškių apylinkėse, buvo aktyvus Vilniaus Didžiojo Seimo dalyvis, susirašinėjęs su Jonu Basanavičiumi. Kaip savamokslis menininkas, Darsūniškio bažnyčiai išdrožęs Didįjį altorių, apie kurį rašė to meto dailės profesionalai, jo pasižiūrėti buvo atvykęs ir Antanas Žmuidzinavičius. Deja, altorius neišlikęs – karo metai padarė savo darbą. Savo laiku, bėgdamas nuo caro valdžios persekiojimo, P. Zykus buvo priverstas išvykti į Ameriką. Ten patyrė sužalojimų ir grįžo į gimtinę - apsigyveno Bačkininkėlių kaime. Palaidotas Pakuonio kapinėse.
Renginyje dalyvavo žmonių, pažinojusių Pakuonyje gyvenusią P. Zykaus našlę ir pasidalijusių prisiminimais, o mokiniai knygnešystės ir lietuvybės idėją įvilko į literatūrinio montažo rūbą.
Betgi dažnai visa žmogaus istorija nušvinta kitomis spalvomis ir pasidaro IŠ TIKRO įdomi būtent tuomet, kuomet pavartai gražiai poligrafiškai išleistą knygą su archyvine medžiaga, rišliu tekstu ir daugybe nuotraukų. Tai padeda įsijausti į to žmogaus erškėčiuotą ir dygliuotą gyvenimą, jo paties taip apibūdintą, gyvenimą su visais materialiniais nepritekliais ir sunkumais, tačiau su idealizmo ir patriotiškumo užtaisu. Šitą gyvenimą ir patį leidinį įdomiai pristatė pats autorius, knygą išleidęs savo lėšomis. (Beje, P. Zykus – V. Krupovieso senelio brolis). Nemažai medžiagos knygai gauta iš Pakuonio mokyklos kraštotyros muziejaus.
Visa ta istorija ir informacija sukelia daug minčių apie nenuspėjamus žmogaus gyvenimo vingius, apie kūrybiškumo bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis siekį, norą žadinti gimtąjį žodį ir raštą.
Nuotraukos iš knygos pristatymo renginio iliustruoja gausų susidomėjusių būrį.

Grįžti atgal