JUSTINAS MARCINKEVIČIUS
„Visa Lietuva šiandien atkasinėja savo paminklus, atkasinėja savo garbę, savo istoriją, savo valstybingumą. Kiekvieno tokio paminklo prikėlimas – tai dar viena užgydyta tautos žaizda, dar vienas žingsnis į jos laisvę, į tiesą, į atvirą ir dorą gyvenimą. /.../
Noriu pasakyti, kas jūs, prieniečiai, atkasėte daugiau negu didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklą – kur kas daugiau: jūs atkasėte savo nepriklausomybę, laisvę, atmintį, iškėlėte ją ant Nemuno kranto, kad visi, kas važiuos ir eis pro šalį, matytų ir žinotų, jog čia gyvena laisvi ir išdidūs žmonės, kad jie turi savo praeitį, myli ją ir gerbia, iš jos semiasi jėgų ir stiprybės. /.../
Paminklas gyvas tik tarp žmonių. Priimkite Kęstutį į savo tarpą, eikite prie jo su savo džiaugsmais ir rūpesčiais, eikite pažiūrėti į amžinąją mūsų upę – Nemuną, į amžinąją mūsų žemę – Lietuvą. Ir į save: nes kiek rasime tos Lietuvos savyje, tiek jos bus ir pasaulyje.
Su didele švente, mieli Prienų žmonės! Jūs turite tai, ko neturi nė vienas Lietuvos miestas – jūs turite Kęstutį. Tegul jo skydas pridengia jūsų namus ir jūsų vaikus, o laisvės ir nepriklausomybės šviesa tegul niekad neužgęsta jūsų žemėje. Su švente, su Vasario 16-ąja, su Kęstučio prisikėlimu, brangūs prieniečiai!“
Kalba, pasakyta Prienuose atidengiant atstatytą paminklą LDK Kęstučiui 1990-02-16